Sprendimas įsigyti nuosavą būstą – vienas svarbiausių gyvenime, o jo paieškos neretai virsta sudėtingu kompromisų ir prioritetų derinimo procesu. Šalia finansinių galimybių, buto ploto ar išplanavimo, vis daugiau būsimųjų naujakurių atsižvelgia į aplinkos veiksnius, ypač į oro kokybę. Gyvenant dinamiškame mieste, tokiame kaip Vilnius, kur transporto srautai ir urbanistinė plėtra niekada nesustoja, klausimas, kaip užsitikrinti kuo gaivesnį ir švaresnį orą savo namuose, tampa itin aktualus. Daugeliui kyla natūralus klausimas: ar buto aukštas turi įtakos oro kokybei ir, jei taip, kelintame aukšte reikėtų gyventi, norint kvėpuoti kuo mažiau užterštu oru?

Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis ir priklauso nuo daugybės veiksnių: pradedant konkrečia pastato vieta mieste, jį supančia infrastruktūra ir baigiant pačiame pastate įdiegtais technologiniais sprendimais. Vis dėlto, moksliniai tyrimai ir urbanistinės aplinkos stebėjimai leidžia daryti tam tikras išvadas, galinčias padėti apsispręsti. Norint priimti pagrįstą sprendimą, būtina įvertinti tiek apatinių, tiek viršutinių aukštų privalumus bei trūkumus oro kokybės požiūriu ir suprasti, kokie teršalai kelia didžiausią grėsmę.

Pagrindiniai oro taršos šaltiniai mieste

Didžiuosiuose miestuose, taip pat ir Vilniuje, pagrindinis oro taršos šaltinis yra transportas. Automobilių išmetamosios dujos į aplinką paskleidžia visą kokteilį kenksmingų medžiagų, iš kurių pavojingiausios yra kietosios dalelės (KD10 ir KD2,5) bei azoto oksidai (NOx). Būtent šie teršalai yra siejami su kvėpavimo takų ligomis, alergijomis ir bendru gyventojų sergamumo didėjimu.

Svarbu suvokti, kad skirtingų teršalų elgsena atmosferoje skiriasi. Kietosios dalelės, ypač stambesnės jų frakcijos, yra gana sunkios ir linkusios koncentruotis arčiau žemės paviršiaus. Jų koncentracija didžiausia būna intensyvaus eismo gatvėse, transporto spūsčių metu. Tai reiškia, kad arčiausiai gatvės esantys pastatų aukštai yra labiausiai paveikiami šios rūšies taršos. Kita vertus, dujiniai teršalai ar smulkesnės kietosios dalelės gali pakilti į didesnį aukštį, ypač veikiant vėjui ar esant specifinėms meteorologinėms sąlygoms.

Apatinių aukštų privalumai ir trūkumai

Akivaizdžiausias apatiniuose – pirmame, antrame ar trečiame – aukštuose esančių butų trūkumas yra tiesioginė transporto taršos įtaka. Jei pastatas stovi greta judrios gatvės, jo gyventojai susiduria su didžiausia kietųjų dalelių ir azoto oksidų koncentracija. Šią taršą papildo ir pakelės dulkės, kurias automobiliai pakelia nuo kelio dangos. Be to, apatiniuose aukštuose paprastai didesnis ir triukšmo lygis, kuris taip pat yra neigiamas aplinkos veiksnys, bloginantis gyvenimo kokybę.

Vis dėlto, nereikėtų manyti, kad apatiniai aukštai visuomet yra prasčiausias pasirinkimas. Jei daugiabutis stovi ramiame vidiniame kieme, atokiau nuo pagrindinių transporto arterijų, apsuptas žalumos, oro kokybė pirmuosiuose aukštuose gali būti netgi geresnė nei aukštai esančiame bute, kurio langai išeina į judrią sankryžą. Medžiai ir kiti želdiniai veikia kaip natūralus filtras — jie sulaiko dalį kietųjų dalelių ir dulkių, taip apvalydami orą.

Viršutiniai aukštai: ar oras visuomet gaivesnis?

Egzistuoja populiarus įsitikinimas, kad kuo aukščiau gyveni, tuo oras švaresnis. Iš dalies tai tiesa. Kylant aukštyn, kietųjų dalelių, kylančių tiesiogiai nuo gatvės, koncentracija akivaizdžiai mažėja. Tyrimai rodo, kad jau penkto ar šešto aukšto lygyje tarša kietosiomis dalelėmis gali būti pastebimai menkesnė nei pirmuosiuose aukštuose. Taigi, pasirinkus butą viršutiniuose aukštuose, galima išvengti didžiausios transporto keliamos taršos koncentracijos.

Tačiau ir čia esama savų niuansų. Viršutiniai aukštai yra labiau veikiami vėjo, kuris gali atnešti teršalus iš tolimesnių šaltinių — pavyzdžiui, pramonės įmonių ar individualių namų kvartalų, kūrenamų kietuoju kuru. Be to, tam tikromis meteorologinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, esant temperatūros inversijai, teršalų sluoksnis gali „pakibti“ kelių dešimčių metrų aukštyje, todėl viršutinių aukštų gyventojai nuo taršos nenukenčia mažiau. Galiausiai, aukštesniuose atmosferos sluoksniuose saulės spindulių ir azoto oksidų sąveika gali lemti didesnę ozono koncentraciją, o šios dujos taip pat kenksmingos žmogaus sveikatai.

Svarbiau už aukštą: pastato vieta ir technologijos

Analizuojant oro kokybę, būtina pabrėžti, kad buto aukštas yra tik vienas iš daugelio veiksnių. Šiandien kur kas didesnę reikšmę įgyja pastato mikrolokacija ir jame įdiegtos modernios technologijos. Renkantis būstą projektuose, tokiuose kaip naujos statybos Vilniuje, verta atkreipti dėmesį ne tik į pastato adresą, bet ir į jo orientaciją sklype. Butas, kurio langai orientuoti į vidinį kiemą ar parką, visada bus pranašesnis už tą, kurio langai žvelgia į gatvę, net jei pastarasis yra keliolika aukštų aukščiau.

Visgi svarbiausiu veiksniu, lemiančiu oro kokybę patalpų viduje, tampa šiuolaikinės vėdinimo sistemos. Naujos statybos daugiabučiuose vis dažniau įrengiamos rekuperacinės vėdinimo sistemos. Jų veikimo principas paprastas: sistema tiekia į patalpas šviežią lauko orą, tačiau prieš tai jį filtruoja, sulaikydama kietąsias daleles, dulkes, žiedadulkes ir kitus alergenus. Tuo pačiu metu iš patalpų šalinamas panaudotas oras, o jo šiluma panaudojama tiekiamam orui pašildyti.

Aplinkosaugos specialistas Mindaugas pabrėžia: „Žmonės dažnai pervertina aukšto įtaką ir nuvertina šiuolaikinių pastatų inžinerinius sprendimus. Kokybiška rekuperacinė vėdinimo sistema, montuojama daugelyje naujų projektų, gali užtikrinti nepriekaištingą oro kokybę net ir žemesniuose aukštuose, efektyviai filtruodama lauko teršalus. Todėl pirkėjui reikėtų domėtis ne tik buto aukštu, bet ir pastato energetine klase bei vėdinimo sistemos tipu“.

Taigi, butas antrame aukšte su modernia rekuperacijos sistema, esantis ramiame uždarame kvartale, gali pasiūlyti kur kas sveikesnę aplinką nei butas penkioliktame aukšte senos statybos name prie judrios gatvės, kurio gyventojai priversti vėdinti patalpas atsidarydami langus. Investicija į technologijas šiuo atveju atsiperka su kaupu, užtikrinant komfortišką ir sveiką mikroklimatą namuose nepriklausomai nuo situacijos už lango. Galutinis pasirinkimas turėtų būti paremtas kompleksiniu vertinimu, atsižvelgiant į pastato vietą, jį supančią aplinką ir, svarbiausia, į jame įdiegtus šiuolaikinius inžinerinius sprendimus.